Žinduoliams didesnis kūno dydis paprastai reiškia ir ilgesnę gyvenimo trukmę – nuo vos kelerių metų pelėms iki beveik 200 metų kai kuriems banginiams. Tačiau vertinant atskiras rūšis, dažnai būna priešingai – mažesni individai išgyvena ilgiau nei jaunesni. Tai ypač akivaizdu šunų atveju. Šunų mylėtojai ir šeimininkai... Skaityti daugiau »
Nepaisant mažo genomo, nendrinių vabalų (Donacia spec.) simbiontai pasižymi nepaprastu gebėjimu pritaikyti savo genų aktyvumą prie šeimininkų vystymosi stadijų ir aplinkos sąlygų. Šios bakterijos, gyvenančios glaudžiai simbiozėje su vabzdžiais, padeda nendriniams vabalams maitintis, virškinti ir atlikti kitus gyvybiškai svarbius procesus. Dėl šio glaudaus ryšio evoliucijos metu simbiontai prarado daug genų, kuriuos... Skaityti daugiau »
Neseniai Bilefeldo universiteto atliktas tyrimas atskleidžia, kaip genetiniai pokyčiai veikia tetervinų patinų reprodukcinę sėkmę. Biologės Rebekos Chen vadovaujami tyrėjai atrado, kad poravimosi sėkmei lemiamas veiksnys yra ne spalvingas plunksnų apnašų dydis, o elgesys. Patinai, turintys daugybę kenksmingų mutacijų, rečiau pasirodo lizduose ir todėl praranda galimybes daugintis. Mokslininkų komanda analizavo... Skaityti daugiau »
Žmonės kolonizavo Pietų Ameriką iš šiaurės. Pirmieji medžiotojai-rinkėjai į žemyną atvyko dabartinės Kolumbijos teritorijoje, iš kur jie paplito toliau. Tarptautinė Tiubingeno universiteto, Senckenbergo žmogaus evoliucijos ir paleoaplinkos centro bei Kolumbijos nacionalinio universiteto tyrėjų komanda atrado genetinių įrodymų apie anksčiau nežinomą ankstyvąją populiaciją. Tai... Skaityti daugiau »
Žolių žiedų, įskaitant miežius, išvaizdą kontroliuoja meristemos (formuojantys audiniai), kuriuose yra augalo kamieninės ląstelės. Heinricho Heinės universiteto Diuseldorfe (HHU) biologai dabar nustatė specifinį peptidą ir atitinkamą receptorių, kurie lemia žiedynų augimą išilgai dviejų ašių. Nuo to taip pat priklauso išaugintų miežių grūdų skaičius... Skaityti daugiau »
Daugelis paukščių rūšių yra monogamiškos. Tačiau genetiniai tyrimai parodė, kad socialinis partneris dažnai nėra ir visų palikuonių genetinis tėvas. Tarp nesuporuotų palikuonių buvo nustatytas pasikeitęs lyčių santykis. Tai buvo interpretuota kaip adaptyvaus lyties priskyrimo patelių įrodymas: jei nesuporuotas partneris pasižymi aukšta kokybe ir tai turi genetinį pagrindą, tinkamumas... Skaityti daugiau »
Rūro universiteto Bochume ir Julicho tyrimų centro komanda ištyrė, kaip augalus kenkiančios bakterijos ginasi nuo savo šeimininko gynybos mechanizmų. Tyrėjai parodė, kad plačiai paplitęs augalų patogenas Agrobacterium tumefaciens turi du jutiklius, kurie leidžia jam aptikti reaktyviąsias deguonies rūšis. Augalai išskiria šias medžiagas kaip gynybos mechanizmą, taip pažeisdami DNR, lipidus ir baltymus... Skaityti daugiau »
Ar gali būti, kad vienas iš vos trijų žinomų žymenų, tiesiogiai veikiančių DNR, neegzistuoja už mikrobų ribų? Xiaoqi Fengo vadovaujami tyrėjai iš Austrijos mokslo ir technologijų instituto (ISTA) dabar įrodė, kad šis žymuo – N4-metilcitozinas (4mC) – yra būtinas spermos vystymuisi ir brendimui kepenų misoje... Skaityti daugiau »
Naujame žurnale „PLOS Genetics“ paskelbtame tyrime nustatytas itin didelis mutacijų židinys Pseudomonas fluorescens genome, suteikiantis precedento neturinčių įžvalgų apie genų reguliavimo ir mutacijų dažnio ryšį. Šie rezultatai gali turėti toli siekiančių pasekmių suprantant bakterijų evoliuciją, adaptaciją ir atsparumą antibiotikams. Andrew D. Farro, Christinos Vasileiou, Peterio A. Lindo ir Paulo B. Rainey tyrimas rodo… Skaityti daugiau »
Norėdami išspręsti klimato kaitos problemas, turime suprasti, kaip augalai prisitaiko prie skirtingų sąlygų. Naujas Liamo Dolano ir Frédérico Bergerio grupių iš Gregoro Mendelio molekulinės augalų biologijos instituto (GMI) tyrimas susieja klimato duomenis su genetine variacija ir paaiškina, kaip kepenų žolė Marchantia polymorpha prisitaiko prie skirtingų klimato sąlygų. Spartėjant klimato kaitai… Skaityti daugiau »
