Žymų archyvai: daugiau

Jūrų tyrimai: tipiški povandeniniai garsai gali skatinti gyvybę

Pagal | Spalis 9, 2026
0 komentaras
Toli gražu ne kurtumas: rifo garsai skatina nerštą. Nuotraukos autoriai: Jeffry Surianto, „pexels“

Dviejuose naujuose lauko tyrimuose – viename – koralų lervų, kitame – žuvų lervų – pirmą kartą buvo išbandyta, kaip povandeninis garsas vienu metu veikia ir žuvis, ir koralų lervas, derinant jas su kitomis atkūrimo technologijomis, tokiomis kaip gyvos medžiagos ir 3D spausdinti gyvenviečių paviršiai. Tyrimo vieta buvo Koneōhės įlanka Havajuose, netoli Oōahu salos, o 2023 ir 2024 m. buvo pastebėti keli neršto atvejai. „Mes... Skaityti daugiau »

Klimato kaita keičia planktoną: dirbtinis intelektas turėtų išsiaiškinti, ką tai reiškia mitybos grandinėms.

Pagal | Spalis 6, 2026
0 komentaras
Planktonas yra gyvybės vandenyne pagrindas – ne tik žuvims. Nuotraukos autorius: Mo Tawil, „pexels“

Ekosistemos keičiasi visame pasaulyje. Dvi planktono grupės sudaro jūrų mitybos tinklo pagrindą ir yra taip glaudžiai susijusios, kad vienos grupės pasikeitimas gali turėti didelės įtakos kitai. Vandenynui šylant, keičiasi abi. „Mano tyrimas klausia, kaip jos keičiasi, kokios rūšys jose yra ir kaip... Skaityti daugiau »

Baltijos jūros būklė prasta: ar lemiamas veiksnys yra fosforas, o ne azotas?

Pagal | Spalis 2, 2026
0 komentaras
Baltijos jūrai gresia pavojus: maistinių medžiagų kiekis per didelis. Šaltinis: Pugnalom

Dešimtmečius fosforas buvo laikomas svarbiausia biologinę produkciją Botnijos įlankoje ribojančia maistine medžiaga. Naujas Umeå universiteto tyrėjų atliktas tyrimas rodo, kad tai iš esmės keičiasi. Botnijos jūra tampa vis labiau ribojama azoto, o Botnijos lyguma vystosi ta pačia kryptimi. Azoto ir fosforo santykis turi įtakos tam, kurie organizmai klesti... Skaityti daugiau »

Nanoplastikai jūroje: tyrimas pirmą kartą atskleidžia didžiulę taršą

Pagal | Liepa 10, 2025
0 komentaras
Šaltinis: „Google DeepMind“, „Pexels“

Visame pasaulyje paplitusios plastiko dalelės, mažesnės nei vienas mikrometras. Utrechto universiteto (UFZ), Utrechto universiteto ir NIOZ jūrų tyrimų instituto (NL) tyrėjų komanda ieškojo nanoplastiko Šiaurės Atlante. Rezultatai rodo, kad mažų plastiko dalelių galima rasti visose vandenyno gylio zonose tarp vidutinio klimato ir subtropinės zonų. Jų kiekis yra... Skaityti daugiau »

GEOMAR: Dirbtinis vandens aprūpinimas deguonimi nepakeičia maistinių medžiagų mažinimo ir klimato apsaugos

Pagal | Gegužės 6, 2025
0 komentaras
Autoriai: Tomas Piotrowskis, pekseliai

Deguonies sodrinimo metodai ežeruose pasirodė esą sėkmingi, tačiau prieš juos naudojant vandenyne, reikia atidžiai ištirti galimą jų šalutinį poveikį. Prie tokios išvados priėjo GEOMAR ir Radboudo universiteto Nyderlanduose tyrėjai. Straipsnyje žurnale EOS jie įspėja: „Nors techninės priemonės gali sušvelninti žalą ribotą laiką ir vietoje, jos turi ir ilgalaikių pasekmių... Skaityti daugiau »“

Naujas kompiuterinis modelis gali tiksliau imituoti jūrų maisto tinklus

Pagal | Balandis 11, 2025
0 komentaras
Šaltinis: Hereon, iStock

Jūrų mitybos tinklai yra labai sudėtingi. Iki šiol tyrėjai negalėjo tiksliai įvertinti, kaip juos veikia klimato kaita, per didelė žvejyba ir kitos grėsmės. Helmholtzo centro Herone Gesthachte mokslininkai pasiekė proveržio. Jie sukūrė naują kompiuterinį modelį, kuris leidžia tiksliau nei bet kada anksčiau imituoti mitybos tinklus. Darbas, paskelbtas žurnale „Nature Ecology &… Skaityti daugiau »

Šviesos tarša žymiai padidina mėlynai žalių dumblių augimą

Pagal | Balandis 9, 2025
0 komentaras
Dangaus švytėjimo eksperimentas IGB ežero laboratorijoje. Nuotraukos autorius: Andreas Jechow

Šviesos tarša, kuri naktinį dangų apšviečia švytėjimu, skatina melsvai žalių dumblių (cianobakterijų) augimą ir stimuliuoja maistinių medžiagų apytaką ežeruose. Tai rodo neseniai Leibnico gėlavandenės ekologijos ir vidaus žuvininkystės instituto (IGB) atliktas tyrimas, kuris yra didžiausio iki šiol atlikto lauko eksperimento, skirto šviesos taršos poveikiui ežerams, dalis. Visi tai žino: šviesos kupolas, aiškiai matomas iš tolo, rodantis, kur miestai naktį yra ryškiai apšviesti... Skaityti daugiau »

Deguonis Baltijos jūroje: dviejų tipų sūraus vandens įtekėjimas lemia deguonies kiekį

Pagal | Balandis 4, 2025
0 komentaras
Kreditai: stination, pixabay

Kylio universiteto (CAU) tyrėjai neseniai atliktame tyrime parodė, kad į Baltijos jūrą patenka du skirtingi sūraus vandens tipai, kurie skiriasi savo pobūdžiu ir tuo pačiu poveikiu deguonies tiekimui. Šie srautai atsiranda dėl skirtingų oro sąlygų ir srovių modelių ir lemia atitinkamų intakų sudėtį. Tai leidžia geriau suprasti, kodėl... Skaityti daugiau »

Vokietija taip pat gyvena gerokai ne pagal savo išgales, kai kalbama apie žuvį.

Pagal | Balandis 2, 2025
0 komentaras
Kreditai: falco, pixabay

Remiantis preliminariais Federalinės žemės ūkio ir maisto tarnybos (BLE) duomenimis, pateiktais dabartiniame 2024 m. žuvų tiekimo balanse [1], praėjusiais metais Vokietijoje buvo suvartota 12,1 kg žuvies ir jūros gėrybių vienam gyventojui. Žuvis Vokietijoje ypač populiari per Velykas ir tradiciškai daugelio žmonių valgiaraštyje yra Didįjį penktadienį. Tačiau ko daugelis nežino: grynai matematiškai... Skaityti daugiau »

Giliavandenė kasyba: valstybės reikalauja tyrimų dėl nenumatytų pasekmių

Pagal | Kovo 11, 2025
0 komentaras
Šaltinis: RIFS@GFZ

Tarptautinei jūros dugno agentūrai (ISA) daromas vis didesnis spaudimas priimti giliavandenės kasybos reglamentus. Nors kai kurios ISA valstybės narės tikisi greitos pradžios, vis daugiau šalių prašo daugiau laiko išteklių gavybos poveikiui aplinkai ištirti ir tinkamai reguliavimo sistemai sukurti. Kaip toks atidėjimas galėtų būti teisiškai struktūrizuotas ir kokias politines pasekmes tai turėtų? Skaityti daugiau »