Žemutinės Saksonijos medžioklės asociacijos narių žurnalas „Blattzeit“ savo naujausiame numeryje apie varnų ir balandžių medžioklę praneša: „Iš viso „atsidavę medžiotojai“ sugavo 15 varnų ir septynis balandžius. Ši „sėkmė“ yra „ne tik gero bendradarbiavimo medžioklės apygardoje įrodymas, bet ir varnų bei balandžių medžioklės svarbos įrodymas“, rašo autorius Philippas Hölzlas.
Nuotraukų pugnalomas
Straipsnyje pabrėžiama varnų ir balandžių medžioklės būtinybė, teigiant, kad jie atlieka labai svarbų vaidmenį ekologinėje pusiausvyroje. Be natūralių plėšrūnų varnos galėtų kelti grėsmę kitoms paukščių rūšims. Balandžiai pasirodo dideliais būriais ir kenkia žemės ūkio paskirties žemei, lesdami sėklas. Straipsnyje daroma išvada: „Todėl šių paukščių medžioklė prisideda prie ekologinės pusiausvyros palaikymo ir biologinės įvairovės apsaugos.“
Fonas
Vokietijoje leidžiama medžioti miežines varnas, pilkąsias varnas, šarkas ir kėkštus ne veisimosi sezono metu. Tai grindžiama ES paukščių direktyvos (II/B priedas, 1994 m.), galiojančios nuo 1979 m., išimtimis. Medžioklės taisykles Vokietijoje nustato atskiros federalinės žemės. Tuo tarpu varnas yra specialiai saugomas, ir tai yra tikras vargas Krikščionių demokratų sąjungai (CDU/CSU), kurios daugelis narių yra ūkininkai ir (arba) medžiotojai.
komentaras
Nėra jokių mokslinių įrodymų, patvirtinančių varnų ar balandžių perteklių. Tiesą sakant, medžiotojų bendruomenė apskritai nepateikia įtikinamų argumentų arba jie sąmoningai ignoruojami. Pavyzdžiui, Vokietijos paukščių faunistų asociacijos atliktas stebėjimas parodė, kad varnų populiacija Vokietijoje per pastaruosius 20 metų išliko pastovi.
Matyt, gyvenamuosiuose rajonuose pasirodo vis daugiau varnų, skaitome nuolat. Tam yra priežastis: šie išradingi paukščiai rado alternatyvias buveines miestuose. Ypač varnai dideliais būriais būriuojasi parkuose ir alėjose, savo balsais ir išmatomis trikdydami gyventojus. Atviri laukai su išvalytu kraštovaizdžiu, kuriame nėra miškų ir aukštų medžių, varnams siūlo tik ribotą buveinę.
Vokietijos ūkininkų asociacija , pramoninės žemdirbystės lobistinė grupė, jau daugelį metų pasisako už varnų medžioklę. Pavyzdžiui, Bavarijos ūkininkų asociacijos pozicijos dokumente teigiama, kad pastebėtas „reikšmingas varnų populiacijos padidėjimas“ . Čia lobistai vartoja mokslinę terminologiją, tačiau nepateikia jokių patikimų šaltinių ar konkrečių skaičių.
Varnos, kaip ir kiti paukščiai bei daugybė vabzdžių rūšių, kenčia nuo didelio maisto trūkumo dėl monokultūrinio ūkininkavimo ir nedidelių buveinių trūkumo. Priešingai nei nori įteigti medžiotojai, varnos ėda ne tik jaunus paukščius ar sėklas. Jų mityba yra įvairi. Vabzdžiai ir jų lervos yra pagrindinė miežinės varnos mitybos dalis, tačiau vien skraidančių vabzdžių populiacijos per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo 76 procentais . Sliekai laukuose taip pat tampa vis retesni; tyrėjai šį sumažėjimą sieja su pesticidais, tokiais kaip glifosatas („Roundup“).
Varnos iš tiesų ėda paukščių kiaušinius ir jauniklius. Tačiau dėl didžiulio giesmininkų skaičiaus mažėjimo kaltos ne varnos (nuo 1992 iki 2016 m. Vokietijoje perinčių paukščių skaičius sumažėjo 14 mln.; ypač nukentėjo kurapkos, pempės, zylės ir kukurūzinės startos), o įprastas žemės ūkis su žemės konsolidacijos priemonėmis, pelkių sausinimu, gyvatvorių naikinimu, pernelyg dažnu šienavimu ir trąšų bei pesticidų naudojimu. Nuolatinis žemės sandarinimas gyvenvietėmis ir kelių tiesimu – 52 hektarai per dieną – taip pat labai prisideda prie rūšių nykimo, kaip ir nuolatinė migruojančių paukščių medžioklė Europoje (vien Viduržemio jūros regione kasmet neteisėtai nužudoma apie 25 mln. paukščių. Šalys, kuriose nužudoma daugiausia paukščių: Prancūzija, Graikija, Italija, Malta, Kipras, Kroatija). Prie to prisideda ir teisiškai sankcionuoti naikinimai – iš viso žmonės Europoje kasmet savavališkai nužudo 53 mln. laukinių paukščių.
Vokietijos medžiotojų asociacija nuolat pateikia abejotinus pateisinimus tariamai būtinam varnų ir balandžių šaudymui. Teiginys, kad šios varnos neturi natūralių priešų, taip pat yra tiesiog klaidingas. Plėšrūnų sąrašas iš tikrųjų yra gana ilgas. Jie apima:
- Plėšrieji paukščiai (vanagai, paukštvanagiai, kilnieji ereliai, sakalai keleiviai) puola savo grobį ore.
- Erelis apuokas. Ypač erelis apuokas yra vienas pagrindinių natūralių varnų priešų. Tikriausiai dėl to jie labai nemėgsta visų pelėdų.
- Meškėnas. Į mūsų regioną atkeliavęs meškėnas minta kiaušiniais ir jaunikliais.
- Voverės gali būti pavojingos ir duobei, ir jaunikliams.
- Akmeninės kiaunės ir pušinės kiaunės. Būdamos įgudusios alpinistės, jos gali medžioti kiaušinius ir neskraidančius jaunus paukščius.
Per 15 regioninių asociacijų ir maždaug 256.000 XNUMX narių Vokietijos ūkininkų asociacija (DJV) daro didelę politinę įtaką – daugelis ūkininkų taip pat yra įprasti ūkininkai ir Vokietijos ūkininkų asociacijos nariai. Glaudų medžiotojų, ūkininkų ir politikų ryšį galima įvertinti iš šių faktų:
- Medžiotojai Bundestage yra pernelyg atstovaujami. (2019 m. 4,23 proc. parlamento narių nurodė medžioklę kaip hobį, palyginti su tik 0,5 proc. visų gyventojų.) Taigi medžiotojų yra maždaug devynis kartus daugiau.
- 2013 m. turėjo būti iš dalies pakeistas Medžioklės įstatymas. Medžioklės asociacijos buvo apkaltintos darant didžiulę įtaką. Tik kelioms gamtosaugos organizacijoms buvo suteikta galimybė pateikti komentarus. (Šaltiniai: Politika ir medžioklė: Amthor, Lindner ir kompanija draudžia gyvūnų apsaugą, Įstatymo pakeitimas: didžiulė medžioklės lobistų įtaka!)
- Bavarijoje: CSU parlamentinė grupė medžiotojų asociacijos metiniame priėmime pasirodė „beveik partijos stiprumo“. Bavarijos medžioklės prezidentas teigia, kad maždaug trečdalis CSU parlamentinės grupės, įskaitant žemės vyriausybės narius, turi medžioklės licenciją. Be to, Bavarijos medžiotojų asociacija su 23 kitomis asociacijomis, atstovaujančiomis trečdaliui Bavarijos rinkėjų, įkūrė „Pilietinį aljansą“. (Šaltinis: Medžiotojų asociacija ir jos įtaka politikai | BR24)
- 1936 m. Medžioklės įstatymas iki šiol nebuvo iš esmės reformuotas. „Šviesoforo“ koalicija taip pat neįtraukė skubiai reikalingos Medžioklės įstatymo peržiūros į savo koalicijos susitarimą, o tai priskiriama FDP pirmininko (ir medžiotojo) Christiano Lindnerio įtakai. (Šaltinis: Politika ir medžioklė: Amthor, Lindner ir kompanija draudžia gyvūnų apsaugą)
Medžiotojų bendruomenė taip pat nepateikia mokslinių įrodymų, pagrindžiančių savo skleidžiamą teiginį apie balandžių medžioklę. Taip pat pasibaisėtina, kad ypač vietiniai laikraščiai skelbia pranešimus apie tariamą didžiulę balandžių daromą žalą žemės ūkiui, taip pat apie medžiotojų „iškilmingą medžiojamų gyvūnų išvarymą“, nepatvirtinę ir nekritiškai neapmąstę šių faktų.
Vokietijoje „balandis“ neegzistuoja: šioje vietovėje gyvena keršulis, pietinis balandis, purplelis ir purplelis. Pastaroji laikoma kritiškai nykstančia rūšimi (nuo 2009 iki 2016 m. jos populiacija sumažėjo maždaug 90 procentų sumažėjoVokietijoje plačiai paplitę keršytas balandis ir balandis, pietinių balandžių populiacija yra kai kuriose srityse mažėjaKai kuriose federalinėse žemėse keršulius ir piestinius balandžius galima medžioti nuo lapkričio 1 d. iki vasario 20 d., t. y. ne veisimosi sezono metu. Tačiau gali būti daromos išimtys. Pavyzdžiui, tiek žemesnės, tiek aukštesnės medžioklės institucijos gali išimtiniais atvejais leisti medžioti veisimosi sezono metu, jei atitinkamą prašymą pateikia ūkininkai, medžioklės nuomininkai ar sodininkai. Dėl gyvūnų gerovės priežasčių medžioklė veisimosi sezono metu yra griežtai prieštaraujama: paukščių dėtys tampa našlaičiais, o jaunikliai miršta iš bado. Todėl medžioklė veisimosi sezono metu ne tik pažeidžia Federalinį medžioklės įstatymą, kuris draudžia šaudyti veisiantis ar auginančius jauniklius paukščius ir (iš tikrųjų) skiria dideles baudas. Europos paukščių direktyva taip pat iš esmės draudžia medžioti paukščius medžioklės sezono metu. Be to, moksliniai tyrimai parodė, kad medžioklė, žudymas ir net atgrasymas neturi jokios įtakos balandžių populiacijai ir, priešingai, prisideda prie... spartus akcijų augimas Heseno ornitologijos draugija (HGON) rašo: „HGON požiūriu, balandžių medžioklė nebėra tinkama, nes ji neturi jokios maistinės vertės ir nedaro jokios žalos, pavyzdžiui, žemės ūkiui. Vien sportinė motyvacija jokiu būdu nėra pakankamas pateisinimas.“
IŠVADA
Tolesnė varnų ir balandžių medžioklė negali būti moksliškai pagrįsta ir paneigia ekologinius poreikius, tokius kaip būtinybė atsisakyti pramoninės žemdirbystės, migruojančių paukščių medžioklės persekiojimas, priemonės, skirtos atkurti natūralią aplinką ir pašalinti jos sandarumą, taip pat tvarios ir toliaregiškos pievų, ganyklų, užliejamų lygumų, pakelės želdinių ir laukų miškų priežiūros bei išsaugojimo priemonės.
