Mitybos ekspertai jau daugelį metų perspėja apie labai perdirbtų maisto produktų keliamą riziką, įskaitant nutukimą, širdies ir kraujagyslių ligas bei diabetą, ir rekomenduoja natūralesnius produktus. UBC Sauderio verslo mokyklos atliktas tyrimas dabar ištyrė, kaip vartotojai atpažįsta arba mano atpažįstantys natūralumą. Tyrimo duomenimis, daugelis naudoja „geriausias iki“ datą kaip greitą nykščio taisyklę, nors tai nėra patikimas rodiklis. Atlikdami bandymus, dalyviai palygino bulvių traškučius, kurių galiojimo laikas yra penki ir devyni mėnesiai. Traškučiai, kurių galiojimo laikas trumpesnis, buvo laikomi natūralesniais ir sveikesniais, o tie, kurių galiojimo laikas ilgesnis, buvo laikomi ekologiškesniais ir geriau mažinančiais atliekas. Kalbant apie makaronų padažus, kurių galiojimo laikas yra vieneri ar treji metai, beveik septyniasdešimt procentų rinkosi trumpesnio galiojimo variantą, kai buvo pabrėžiamas natūralumas. Kai pagrindinis dėmesys buvo skiriamas aplinkos apsaugai, šis skaičius sumažėjo iki keturiasdešimt trijų procentų.
Net ir tada, kai buvo aišku, kad ilgesnį galiojimo laiką lemia tik geresnė pakuotė, pavyzdžiui, sandarus majonezo indelio sandariklis, respondentai, pabrėždami natūralumą, vis tiek rinkosi trumpesnio galiojimo majonezą. Panašiai, rinkdamiesi granolos batonėlius su beveik identiškomis sudedamosiomis dalimis ir maistine verte, jie rinkosi trumpesnio galiojimo produktą. Tyrėjai įtaria, kad galiojimo data tarnauja kaip mentalinis natūralumo sutrumpintas kelias – skatinantis vartotojus rinktis maisto produktus, kurie vėliau atsidurs šiukšliadėžėje. „Mes pateikiame visą informaciją, reikalingą racionaliam pasirinkimui: ingredientų sąrašus, maistinę informaciją. Tačiau pirmiausia šią informaciją reikia suprasti“, – įspėja tyrimo autorius, UBC Sauder docentas Yann Cornil. Kaip ir prekybos centre, dalyviai rėmėsi šalutine informacija, pavyzdžiui, galiojimo data, pakuotė ir reklama.
Šis darbas sutampa su dieta, kurioje apie 46 procentus dienos kalorijų Kanadoje gaunama iš itin perdirbtų maisto produktų, o JAV – apie 55 procentus. Tokie produktai dažnai gaminami iš ekstrahuoto cukraus, aliejų ir krakmolo, yra labai modifikuoti, juose daug druskos, sočiųjų riebalų arba cukraus ir mažiau maistinių medžiagų. Mitybos moksle dėmesys nukrypo nuo riebalų ir cukraus į perdirbimo laipsnį. Tai, kas laikoma natūraliu, dažnai laikoma sveiku; ilgas galiojimo laikas laikomas mažiau natūraliu. „Jie iš dalies teisūs, nes ilgesnis galiojimo laikas labiau siejamas su itin dideliu perdirbimu, bet nebūtinai“, – sako Cornil. Pakuotė buvo labai patobulinta ir išsaugo maistą panašiai kaip kadaise šaldytuvas. Nepaisant to, vartotojai pervertina ryšį tarp galiojimo laiko ir natūralumo, o tai gali paskatinti nereikalingą švaistymą. Ieškantys natūralaus maisto renkasi trumpesnį galiojimo laiką, nors produktai, kurių galiojimo laikas ilgesnis, gali būti tokie pat geri, sveiki ir natūralūs. Tuomet dažnai lieka per mažai laiko juos suvartoti.
Daugelis žmonių neteisingai supranta „geriausias iki“ datas ir išmeta puikiai valgomus produktus. Todėl kai kurie gamintojai ant pakuotės nurodo, kad vartoti pasibaigus datai vis dar saugu. Mažiau patikimi tiekėjai galėtų tuo pasinaudoti, nes klientai produktą perka dažniau. Geresnė pakuotė sumažina atliekų kiekį, tačiau ne visada įtikina klientus. Tyrimas pirmą kartą atskleidžia įtampą tarp ekologiškumo ir natūralumo, taip pat šios galiojimo laiko euristinės analizės galią. „Tai, kad poveikis išlieka net ir tada, kai pateikiame maistinę informaciją ir paaiškiname, kad ilgesnis galiojimo laikas yra dėl pakuotės, o ne dėl apdorojimo“, – sako Cornil. Ši klaidinanti santrumpa pasirodo esanti ypač nuolatinė.
Originalus leidinį:
Vartotojų psichologijos žurnalas: Natūralumas prieš ekologiškumą: galiojimo laiko įtaka maisto suvokimui ir pirkimo sprendimams
