Palyginti su žemės ūkiu nusausintuose durpynuose, pelkių auginimas skatina biologinę įvairovę. Tai įrodo trijų žinomų durpynų tyrimų institucijų – Greifsvaldo pelkių centro (GMC), Ebersvaldo tvaraus vystymosi universiteto (HNEE) ir Veihenstefano-Triesdorfo taikomųjų mokslų universiteto (HSWT) durpynų mokslo centro (PSC) – bendras informacinis dokumentas.
Pelkių auginimas – tai tvaraus žemės ūkio ir miškininkystės naudojimo šlapiose arba atkurtose durpynuose forma. Pelkių auginimas pažodžiui reiškia „pelkių tvarkymas“ (lot. „palus“ – pelkė). Pagrindinis principas: biomasė gaminama šlapiose arba atkurtose durpynuose. Skiriamos žemapelkės ir aukštapelkės. Pelkėse auginamos nendrės, nendrinės kanarėlės, nendriniai vilkdalgiai ir alksniai; šiose vietose gali ganyti vandens buivolai. Aukštapelkėse, kita vertus, daugiausia auga durpės. Abiem atvejais pelkių auginimo tikslas – išsaugoti durpių telkinį arba net sukurti naujų durpių. Toks valdymo metodas vienu šūviu nušauna kelis zuikius. Viena vertus, sumažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, išlaikomas arba padidinamas anglies dioksido saugojimas, o tai prisideda prie klimato apsaugos. Kita vertus, įgyvendinama aktyvi apsauga nuo potvynių. Pagrindinis pelkių auginimo privalumas yra biologinės įvairovės skatinimas: pelkėse ir aukštapelkėse gyvena daug retų arba nykstančių rūšių.
Trys durpynų tyrimų institucijos apibendrino savo naujausius tyrimų rezultatus šia tema aštuonių puslapių dokumente. Mokslininkai rekomenduoja pritaikyti tvarkymo intensyvumą prie atskirų rūšių grupių reakcijos, kad būtų galima atkurti buveinių mozaikas.
Straipsnyje taip pat nagrinėjami galimi tikslų konfliktai tarp gamtos apsaugos ir biologinės įvairovės skatinimo papildomų priemonių, skirtų pelkių auginimui.
Daugiau informacijos
https://www.hswt.de/forschung/forschungseinrichtungen/institut-fuer-oekologie-und-landschaft/peatland-science-centre/psc-videos-downloads#c7300 Atsisiųskite informacinį dokumentą „Peludiculture and Biodiversity“ iš PSC svetainės.
