Kai 1962 m. aplinkosaugos aktyvistė ir autorė Rachel Carson parašė savo knygą „ Tylusis pavasaris“ , kurioje atkreipė pasaulio dėmesį į pesticido DDT keliamą pavojų, būtent grėsmė paukščių, ypač plikųjų erelių, reprodukciniam gebėjimui paskatino žmones imtis veiksmų.
Po šešių dešimtmečių Rutgerso universiteto Naujajame Brunsvike tyrėjai tiria kitą pasaulinį aplinkos teršalą, lygindami jį su Carsono nustatyta krize. Šį kartą teršalas yra gyvsidabris, o sargybiniai – pingvinai, gyvenantys atokiausiuose Antarkties pusiasalio kampeliuose.
„Yra analogija tarp gyvsidabrio ir DDT“, – sako Johnas Reinfelderis , Rutgerso aplinkos ir biologijos mokslų mokyklos Aplinkos mokslų katedros profesorius ir žurnale „Science of the Total Environment“ paskelbto tyrimo apie gyvsidabrio kiekį neskraidančiuose vandens paukščiuose bendraautoris.
„1960-aisiais atradome DDT atokiose vietovėse, kur jis nebuvo naudojamas“, – sakė Reinfelderis. „Šiandien situacija panaši su gyvsidabriu. Netoli Pietų vandenyno nėra žmonių sukeltų šaltinių, tačiau dėl didelio atstumo per atmosferą kyla pavojus, kad jis gali kauptis pingvinų organizme.“
Gyvsidabris yra pavojingas neurotoksinas, kuris kaupiasi vandens ir sausumos maisto šaltiniuose. Didžiausia užteršimo rizika kyla žuvis mintantiems gyvūnams. Lėtinis poveikis sutrikdo reprodukciją ir gali sukelti neurologinių problemų, tokių kaip letargija ir silpnumas. Didelėmis dozėmis gyvsidabris yra mirtinas.
Siekdami įvertinti geografinį gyvsidabrio paplitimą ir nustatyti naują gyvsidabrio kiekio Antarkties pingvinuose bazinį lygį, Reinfelderis ir Philipas Sontagas , Rutgerso-Naujojo Brunsviko universiteto Aplinkos mokslų katedros podoktorantūros tyrėjas ir pagrindinis autorius, išanalizavo suaugusių pingvinų plunksnas, rastas veisimosi vietoje netoli Anverso salos Vakarų Antarkties pusiasalyje.
Trijų pingvinų rūšių – Adélie, Gentoo ir Chinstrap pingvinų – plunksnas 2010/11 m. veisimosi sezono metu surinko William R. Fraser , vyresnysis Poliarinių vandenynų tyrimų grupės mokslo darbuotojas iš Šeridano, Montanos valstijos. Dėl žemės ūkio saugos taisyklių mėginiai negalėjo būti išsiųsti į JAV analizei iki šiol.
kreditai
Džonas Reinfelderis
Be gyvsidabrio, Rutgerso universiteto tyrėjai mėginiuose taip pat išmatavo izotopų anglies-13, kuris rodo maitinimosi vietą, ir azoto-15, kuris rodo padėtį mitybos grandinėje, proporcijas. Tai padėjo nustatyti gyvsidabrio šaltinius pingvinuose Pietų vandenyne. Jie taip pat ištyrė krilių, gyvenančių Vakarų Antarktidos pusiasalyje, – mėgstamo Antarkties pingvinų maisto – dydžio pasiskirstymą.
Naudodami sujungtus duomenų rinkinius, tyrėjai nustatė svarbius gyvsidabrio kaupimosi skirtumus. Adélie ir gentoo pingvinų gyvsidabrio lygis buvo vienas mažiausių iš visų iki šiol Pietų vandenyne stebėtų pingvinų rūšių, rašė jie. Tačiau smakro diržinių pingvinų gyvsidabrio lygis buvo žymiai didesnis.
Sontagas teigė, kad neatitikimas greičiausiai susijęs su tuo, kad smakrapingvinų maitinimosi įpročiai skiriasi nuo kitų tirtų rūšių. Žiemos metu, kai nesiveisia, smakrapingvinai migruoja į šiauresnes platumas, kur jie ir kiti pingvinai kaupia didesnę gyvsidabrio koncentraciją nei piečiau gyvenantys pingvinai. Šią išvadą patvirtino stiprus ryšys tarp maitinimosi vietos (anglies-13) ir gyvsidabrio pingvinų plunksnose. Tai pirmasis tyrimas, parodantis, kad anglies-13, o ne azotas-15, geriausiai paaiškina gyvsidabrio koncentraciją pingvinuose visame Pietų vandenyne.
Išsamūs šių tyrimų rezultatai prisideda prie pasaulinių pastangų nustatyti gyvsidabrio poveikį jūrų gyvūnams, sakė Reinfelderis.
„Prieš šį tyrimą nežinojome, kad toliau į šiaurę migruojantys pingvinai yra veikiami didesnio gyvsidabrio kiekio“, – sakė jis. „Šie duomenys leidžia mums sužinoti ne tik apie gyvsidabrio kaupimąsi, bet ir apie pingvinų ekologiją apskritai.“
Pastaraisiais dešimtmečiais gyvsidabrio taršos šaltiniai pasikeitė. Metų metus gyvsidabris į atmosferą pateko kaip anglimi kūrenamų elektrinių šalutinis produktas.
Pastangos sumažinti gyvsidabrio taršą, ypač įgyvendinant Minamatos konvenciją dėl gyvsidabrio, kurią 2013 m. pasirašė 140 šalių, padėjo sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį. 2024 m. Masačusetso technologijos instituto tyrėjų atliktame tyrime nustatyta, kad atmosferos gyvsidabrio lygis nuo 2005 iki 2020 m. sumažėjo apie 10 %. Prie šio sumažėjimo prisidėjo anglimi kūrenamų elektrinių uždarymas.
Tačiau kiti šaltiniai, pavyzdžiui, smulkios aukso kasybos įmonės besivystančiose šalyse, ir toliau teršia aplinką šiais nuodais. Kalnakasiai naudoja elementinį gyvsidabrį auksui iš rūdų išgauti. Šio proceso metu kasmet susidaro daugiau nei 1.000 tonų gyvsidabrio likučių ir garų.
Pasak Reinfelderio, tyrimas pateikia apžvalgą, kaip mitybos įpročiai veikia pingvinų sveikatą ir kaip gyvsidabrio tarša cirkuliuoja pasaulio vandenynuose.
„Kaip ir su DDT septintajame dešimtmetyje, šiandien mokslas daugiausia dėmesio skiria gyvsidabrio stebėjimui“, – sakė jis. „Ar gyvsidabrio kiekis žuvyse, kurias valgo žmonės ir gyvūnai, sumažės? Tokia yra viltis.“
