Senckenbergo tyrėjų atlikta metaanalizė, paskelbta žurnale „Scientific Reports“, rodo, kad intensyviai naudojamoje žemės ūkio paskirties žemėje sliekų tankis, biomasė ir rūšių gausa yra gerokai mažesnė, palyginti su netrikdomomis ekosistemomis. Tai lemia cheminiai pesticidai, intensyvus žemės dirbimas ir dirvožemio tankinimas, o tvarios praktikos, tokios kaip agrarinė miškininkystė ar pūdymas naudojant mažiau cheminių medžiagų, turi teigiamą poveikį. Tyrime pabrėžiama, kad sliekų įvairovės apsauga yra esminė tvarios žemdirbystės sudedamoji dalis.
Sliekai (Lumbricidae) atlieka pagrindinį vaidmenį palaikant sveiką dirvožemį: jie gerina dirvožemio struktūrą, praturtina dirvožemį svarbiomis maistinėmis medžiagomis per maistinių medžiagų turtingą sliekų išmatų sistemą ir padeda plisti dirvožemio mikroorganizmams, kurie taip pat yra labai svarbūs derlingumui. „Taigi sliekų aktyvumas skatina sveiką dirvožemį – produktyvaus ir tvaraus žemės ūkio pagrindą“, – aiškina dr. Andrejus Zaicevas iš Senckenbergo gamtos istorijos muziejaus Gerlice ir priduria: „Tuo pačiu metu šiuolaikinė žemės ūkio praktika gali kelti didelę grėsmę sliekams. Cheminių pesticidų, herbicidų ir trąšų naudojimas, taip pat intensyvus dirvožemio dirbimas kelia grėsmę gyvūnams. Šie veiksniai gali lemti sliekų populiacijų sumažėjimą, o tai ilgainiui kelia pavojų dirvožemio derlingumui ir ekologiniam stabilumui.“
Zaicevas kartu su dr. Bibiana Betancur-Corredor, anksčiau dirbusia Senckenberg Görlitz, o dabar dirbančia Plėtros tyrimų centre (ZEF), ir dr. Davidu J. Russellu, savanoriu Görlitze, atliko metaanalizę, siekdami ištirti žemės ūkio paskirties žemės naudojimo poveikį sliekų biologinei įvairovei. Tyrėjai palygino nepažeistas ekosistemas – pievas ir pirminius miškus – su įvairiomis žemės ūkio teritorijomis. „Išanalizavome duomenis iš 113 leidinių ir 44 šalių ir galėjome atlikti 1040 sliekų tankio ir biomasės palyginimų bei 536 sliekų įvairovės palyginimus“, – priduria Betancur-Corredor. Komanda taip pat tyrė, kiek žemės ūkio paskirties žemės naudojimo poveikis gyvūnams priklauso nuo tyrimuose aprašytų dirvožemio, klimato ir valdymo praktikų.
Rezultatai rodo, kad sliekų tankis ariamoje žemėje yra 18 procentų mažesnis, biomasė – 15 procentų, o rūšių gausa – 27 procentais mažesnė nei nepaliestose vietose. „Mūsų metaanalizė rodo didelį žemės ūkio paskirties žemės naudojimo poveikį sliekų populiacijoms įvairiose agroekosistemose. Neigiamas poveikis, pastebėtas intensyviai tvarkomoje ariamoje žemėje, pabrėžia sliekų populiacijų pažeidžiamumą išoriniams trikdžiams“, – aiškina Zaytsevas. Tačiau tyrime teigiama, kad tam tikra žemės ūkio praktika, pavyzdžiui, agrarinė miškininkystė ir pūdymo naudojimas, kartu su sumažintu cheminių medžiagų naudojimu, gali sušvelninti šį neigiamą poveikį. Regionai, kuriems būdingas žemyninis klimatas ir vėsios vasaros, taip pat rodo palankesnius rezultatus sliekų populiacijoms, o per didelis dirvožemio sutankinimas ir mažas organinių medžiagų kiekis dar labiau sustiprina neigiamą žemės ūkio paskirties žemės naudojimo poveikį.
„Siekiant apsaugoti sliekų įvairovę ir dirvožemio ekosistemos funkcijas, žemės ūkio valdymas turėtų atsižvelgti į regioninį klimato kintamumą ir dirvožemio savybes. Sliekų populiacijų išlaikymas yra esminis tvaraus žemės ūkio komponentas – gyvūnai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį dirvožemio sveikatai ir ekosistemų atsparumui. Įgyvendindami holistinius metodus, galime sušvelninti neigiamą poveikį ir skatinti sliekų įvairovės išsaugojimą žemės ūkio kraštovaizdžiuose. Tai naudinga visiems – sliekams, dirvožemiui ir žemės ūkiui“, – daro išvadą Zaytsevas.
originalus leidinys
Betancur-Corredor, B., Zaitsev, A. ir Russell, DJ. Įvairių žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdų poveikis sliekų bendrijų išlaikymui agroekosistemose – pasaulinė metaanalizė. Sci Rep 14, 30160 (2024). https://doi.org/10.1038/s41598-024-81676-5
